Asmenų su negalia įdarbinimas subsidijuojant

Būtinos sąlygos

Įdarbinti subsidijuojant gali būti šie teritorinėje darbo biržoje registruoti neįgalieji asmenys:

  • neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;
  • neįgalieji, kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
  • neįgalieji, kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis;

Finansavimas ir jo trukmė

Už kiekvieną įdarbintą neįgalųjį asmenį numatytą laikotarpį kiekvieną mėnesį mokama subsidija darbo užmokesčiui, paskaičiuoto pagal įdarbinto asmens faktiškai dirbtą darbo laiką ir nuo jo apskaičiuotoms valstybinio privalomojo socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Subsidijos dydis negali viršyti 2 Vyriausybės patvirtintų minimaliosios mėnesinės algos dydžių ir sudaro:

  • 50 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami 3 punkte nurodyti asmenys;
  • 60 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami 2 punkte nurodyti asmenys;
  • 75 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami 1 punkte nurodyti asmenys.

Subsidija neįgaliųjų darbo užmokesčiui gali būti mokama:

  • iki 6 mėn., kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, kurių darbingumas 45-55 procentų;
  • neterminuotai, kai įdarbinami asmenys, kurių darbingumas 25-40 procentų.

Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas

Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas gali būti organizuojamas tiesiogiai darbo vietoje trūkstamiems darbo įgūdžiams įgyti šiems asmenims:

  • dalyvaujantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 37 straipsnyje nustatytame profesiniame mokyme arba jį baigusiems;
  • pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantiems bedarbiams.

Darbdaviui, įdarbinusiam asmenis darbo įgūdžiams įgyti, mokama subsidija darbo užmokesčiui ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Subsidijos dydis negali viršyti dviejų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Subsidijų dydžiai:

  • 75 procentai apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;
  • 60 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
  • 50 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis.

Taip pat darbdaviui gali būti iš dalies kompensuojamos darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidos ne daugiau kaip 20 procentų nuo visos mokamos subsidijos.

Darbo įgūdžių įgijimo remiama trukmė – iki 12 mėnesių.

Darbo vietų steigimo subsidijavimas

Tai neįgaliesiems skirta priemonė, kai darbdaviams, steigiantiems naujas darbo vietas arba pritaikius jas prie bedarbio negalios ir įdarbinantiems darbo biržoje registruotus bedarbius, praradusius dalį darbingumo, skiriama subsidija.

Būtinos sąlygos

Pasiūlymus dėl darbo vietų steigimo (pritaikymo) darbo biržai gali teikti darbdaviai:

  1. Kuriems nėra iškelta bankroto byla, kurie nėra likviduojami, dėl kurių nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
  2. Kurie nėra įsiskolinę savo darbuotojams, neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
  3. Kurie neturi neįvykdytų sutartinių ar teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų darbo biržai;
  4. Kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi galiojančios baudos, paskirtos už Užimtumo įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytus pažeidimus, ir (ar) administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, arba turi ne daugiau negu vieną galiojančią administracinę nuobaudą pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos pažeidimus;
  5. Kurie turi turėti nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomą nekilnojamąjį turtą, jei toks būtinas darbo vietoms įsteigti ir išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius.

Darbdavys turi būti tiesiogiai atsakingu už darbo vietų įsteigimą.

Finansavimo sąlygos

Subsidijos dydis vienai darbo vietai įsteigti ar pritaikyti negali viršyti 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios paraiškos pateikimo dieną, dydžių.

Darbdaviai savo lėšomis privalo apmokėti ne mažiau kaip darbo vietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingų išlaidų:

  • 35 proc.- steigdami (pritaikydami) darbo vietas neįgaliesiems, kuriems nustatytas 45-55 darbingumo lygis;
  • 30 proc. – steigdami (pritaikydami) darbo vietas neįgaliesiems, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
  • 20 proc. – steigdami (pritaikydami) darbo vietas neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis.

Subsidija skiriama šių išlaidų finansavimui:

  • darbo priemonių ar techninės pagalbos priemonių neįgaliesiems pirkimui, montavimui ir pritaikymui;
  • patalpų, reikalingų darbo vietai įrengti ir kurios valdomos nuosavybės teise, remontui ir pritaikymui (iki 50 proc. subsidijos).

Pasirašius Darbo vietų steigimo sutartį su darbo birža, darbo vieta turi būti įsteigta per 10 mėn. ir išlaikyta ne mažiau kaip 36 mėn. nuo įsteigimo dienos. Panaikinus darbo vietą, visa subsidija arba jos dalis (priklausomai  nuo darbo vietos panaikinimo laikotarpio) turi būti grąžinta darbo biržai.

Panaikinus įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą, darbdaviai darbo biržai turi grąžinti:

  • visą subsidiją, kai darbo vieta panaikinama per 12 mėn. laikotarpį nuo jos įsteigimo (pritaikymo);
  • 80 proc. subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 13-24 mėnesį nuo  jos įsteigimo (pritaikymo);
  • 50 proc. subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 25-36 mėnesį  nuo  jos įsteigimo (pritaikymo).

Savarankiško užimtumo rėmimas

 Tai parama neįgaliesiems, savarankiškai sprendžiantiems užimtumo problemą įkuriant darbo vietą sau. Paramos dydis vienai darbo vietai gali siekti iki 40 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžių.

Savarankiško užimtumo rėmimas gali būti taikomas teritorinėje darbo biržoje (toliau – darbo birža) registruotiems asmenims, pirmą kartą steigiantiems  darbo vietą sau Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtoje labai mažoje įmonėje. Bedarbiai, planuojantys steigti darbo vietą sau, turi būti tai aptarę su aptarnaujančiu darbo biržos specialistu ir numatę savo individualios užimtumo veiklos plane.

Subsidija darbo vietai  sau  steigti gali būti skiriama, kai darbo vietą pirmą kartą sau steigia:

  • darbingo amžiaus neįgalusis, kuriam nustatytas darbingumo lygis iki 25 procentų arba sunkus neįgalumo lygis;
  • darbingo amžiaus neįgalusis, kuriam nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
  • darbingas asmuo iki 29 metų;

Pirmiausia darbo biržai teikiama paraiška dėl savarankiško užimtumo rėmimo. Kartu turi būti pateiktos dokumentų, pagrindžiančių lėšų darbovietoms steigti poreikį ir ne mažiau kaip 3 tiekėjų pasiūlymų dėl planuojamų įsigyti, montuoti ir pritaikyti darbo priemonių ir (ar) techninės pagalbos priemonių neįgaliesiems. Bedarbis ar asmuo, registruotas darbo biržoje, kurio paraišką dėl savarankiško užimtumo rėmimo darbo birža nusprendė patenkinti, ne vėliau kaip per 3 mėnesius įsteigęs labai mažą  įmonę ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo mažos įmonės įsteigimo, darbo biržai turi pateikti nurodytus dokumentus.  Darbo birža, gavusi šiuos dokumentus, patikrinusi juos, priima sprendimą dėl subsidijos skyrimo ir Savarankiško užimtumo rėmimo sutarties sudarymo.

Privalu  turėti nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomą nekilnojamąjį turtą, jeigu toks būtinas darbo vietai įsteigti ir išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius.

Subsidija skiriama šių išlaidų finansavimui ir negali būti didesnė kaip 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių:

  • darbo priemonių (neįgalieji gali įsigyti techninės pagalbos priemones) pirkimui, montavimui ir pritaikymui;
  • patalpų, reikalingų darbo vietai įrengti ir kurios valdomos nuosavybės teise, remontui ir pritaikymui (iki 50 proc. subsidijos).

Pasirašius Savarankiško užimtumo rėmimo sutartį su darbo birža, darbo vieta turi būti įsteigta per 10 mėn. ir išlaikyta ne mažiau kaip 36 mėn. nuo įsteigimo dienos. Panaikinus darbo vietą, visa subsidija arba jos dalis (priklausomai  nuo darbo vietos panaikinimo laikotarpio)  turi būti grąžinta darbo biržai.

Avansu gali būti išmokama iki 85 proc. skirtos subsidijos.

Profesinės reabilitacijos programa

Šios programos tikslas – ugdyti ar atkurti asmens darbingumą bei didinti jo galimybes įsidarbinti. Asmenims, dalyvaujantiems profesinės reabilitacijos programoje, finansuojamos profesinės reabilitacijos paslaugos, kelionės, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos, mokama profesinės reabilitacijos pašalpa.

Profesinė reabilitacija, tai asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis.

Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį asmenims nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- NDNT).

Profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas parenka Lietuvos darbo birža, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu ir kitais teisės aktais.

Asmenims, kurie dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje, mokama profesinės reabilitacijos pašalpa.

Profesinės reabilitacijos pašalpa apdraustiems valstybiniu socialiniu draudimu asmenims mokama pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas ir yra lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, tačiau pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė kaip dvi bazinės pensijos. Ją skiria ir moka Valstybinio socialinio fondo valdybos teritoriniai skyriai.

Pašalpos mokamos ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų.

Informaciniai šaltiniai:
http://www.ldb.lt/Informacija/PaslaugosAsmenims/Puslapiai/prof_reab_paslaugu_centrai.aspx
LR  užimtumo įstatymas
Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašas.
Profesinės reabilitacijos pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatai