Negalia žmogų užklumpa netikėtai, nepasiruošusį, dažniausiai – nieko nežinantį apie jo laukiančius gyvenimo iššūkius. Nors valstybėje yra sukurta neįgaliųjų paramos sistema, pirmą kartą su šia situacija susidūrę žmonės nežino, kas jiems priklauso, kur kreiptis dėl vienokios ar kitokios pagalbos.
Ką daryti, kai žmogaus sveikata ir savarankiškumas net ir po gydymo lieka sutrikęs?
Deja, kartais net ir po gydymo, medicininės reabilitacijos žmogaus sveikata lieka sutrikusi taip, kad jis nebegali gyventi kaip anksčiau (paprastai tai dar vadinama liekamaisiais reiškiniais, organizmo funkcijų sutrikimais). Jis negali ar yra mažiau pajėgus dirbti ankstesnį darbą, studijuoti, mokytis, būti savarankiškas buityje, dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir pan. Tokiu atveju asmuo (arba jo teisėtas atstovas) gali kreiptis dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių nustatymo.
Pirmiausia išsiaiškinkime dėl sąvokų – neįgalumo lygis, darbingumo lygis, specialieji poreikiai. Kam jie nustatomi?
Dažnai vartojame pasakymus negalia, asmuo su negalia ir pan. Tačiau tai bendra sąvoka, apjungianti tiek neįgalumo lygį, tiek darbingumo lygį, tiek specialiuosius poreikius. Būtent pastarieji terminai vartojami teisės aktuose. Pradėkime nuo darbingumo lygio. Jau pats žodžių junginys darbingumo lygis sufleruoja, kad kalbame apie darbingo amžiaus asmenis. Taip ir yra – darbingumo lygis nustatomas darbingo amžiaus asmenims, t. y. nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus. Asmenims iki 18 m., kitaip sakant, vaikams, yra nustatomas neįgalumo lygis. Šios sąvokos dažnai painiojamos, todėl pasikartosiu – darbingo amžiaus asmenims nustatomas ne neįgalumo, bet darbingumo lygis. Pensinio amžiaus žmonėms nustatomi specialieji poreikiai (nuolatinės priežiūros (pagalbos), nuolatinės slaugos ir/arba lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos). Specialieji poreikiai taip pat gali būti nustatyti ir darbingo amžiaus asmenims bei vaikams.
Kas nustato neįgalumo ir darbingumo lygius bei specialiuosius poreikius?
Ir neįgalumo lygį, ir darbingumo lygį, ir specialiuosius poreikius nustatyti yra įgaliota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT).
Šiame procese dalyvauja ir informaciją mums pateikia gydymo įstaigos (jos pateikia visą reikiamą medicininę informaciją) ir savivaldybės (įgalioti darbuotojai pildo ir NDNT pateikia pensinio amžiaus asmenų veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynus), tačiau galutinį sprendimą dėl neįgalumo ir darbingumo lygių bei specialiųjų poreikių priima NDNT.
Nuo ko pradėti neįgalumo ir darbingumo lygių, specialiųjų poreikių nustatymo procedūras?
Pirmiausia žmogus turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (poliklinikoje ar ligoninėje) jį gydantį gydytoją ir pateikti prašymą, kad parengtų siuntimą į NDNT neįgalumo lygiui, darbingumo lygiui ar specialiesiems poreikiams nustatyti. Gydytojas, atlikęs reikiamus tyrimus, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išliko ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengs ir įteiks asmeniui (arba pateiks NDNT elektroniniu būdu) siuntimą ir kitus reikiamus medicininius dokumentus.
Antras žingsnis, kurį turi padaryti žmogus – šį siuntimą, prašymą nustatyti neįgalumo lygį, darbingumo lygį ar specialiuosius poreikius, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę), dokumentus, patvirtinančius išsilavinimą, specialybę, kvalifikaciją ir 3×4 cm dydžio nuotrauką pateikti NDNT, kuri ir atliks jo negalios vertinimą.
Asmuo prašymą bei kitus reikalingus dokumentus turi pateikti ir tuo atveju, jei gydantis gydytojas siuntimą užpildė ir NDNT pateikė elektroniniu būdu.
Svarbu prisiminti, kad gydančio gydytojo parengtas siuntimas galioja 60 kalendorinių dienų, taigi per šį laiką jį reikia pateikti NDNT.
Per kiek laiko NDNT atlieka negalios vertinimą?
Darbingumo ir neįgalumo lygius nustatome per 15, o specialiuosius poreikius – per 20 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos. Taigi, jei asmuo su prašymu nustatyti negalią ir siuntimu pateikė visus reikiamus dokumentus ir mums nereikia kreiptis į gydymo įstaigą dėl duomenų patikslinimo ar pan., sprendimą priimame per minėtus terminus. Tuomet jį per 3 darbo dienas asmeniui išsiunčiame registruotu paštu arba informuojame, kad gali atvykti atsiimti pats (priklausomai nuo to, kokį atsiėmimo būdą asmuo nurodė prašyme).
Konsultuoja: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda PIKELYTĖ.
Informacijos šaltinis: www.biciulyste.lt