Daug metų Lietuvos neįgaliųjų draugija į neįgaliųjų Asociacijų veiklos rėmimo projektą įtraukia kūrybinių stovyklų organizavimą. Šių stovyklų tikslas – per meninę kūrybą skatinti neįgaliųjų kūrybiškumą, dalintis bendravimo įgūdžiais, ugdyti pasitikėjimą savimi. Tai vienas iš tų socialinės integracijos principų, kai įgydamas žinių ir patirties per meną neįgalus žmogus suranda savo vietą bendruomenėje. Veikla, kurioje teorija yra papildoma praktiniais darbais, suteikia galimybę ne tik sužinoti apie dailės kūrinį, bet kai kuriems neįgaliesiems pirmą kartą praktiškai prisiliesti ir prie jo gimimo.
Į dailininkų plenerus susirinkę kūrybingi dalyviai tobulindavo savo įgūdžius tapydami, todėl kilo idėja tradiciniame dailininkų plenere tapybą pakeisti raižyba. Norėjosi neįgaliesiems pasiūlyti išbandyti kažką naujo, kitą techniką, supažindinti su kitokia meno rūšimi.
Džiaugiamės, kad šiems plenerams sutiko vadovauti menininkai- profesionalai, tai dailininkė-grafikė Ina Rūkė, auksinį vainiką už lino raižinius pelniusi tautodailininkė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė. Raižymo paslapčių mokiusios vadovės dosniai dalijo savo žinias, patirtį, stengėsi kiekvieną suprasti, įkvėpti kūrybai, apglėbti meile ir dėmesiu.
2014 m. pleneras buvo tarsi susipažinimas su nauja meno rūšimi, jos technikomis. Šių metų kūrybinės stovyklos tema „Gimtinės raštai“ buvo skirta etnografiniams regionų metams pažymėti. Kadangi į kūrybines stovyklas dalyviai atvažiuoja iš visos Lietuvos, buvo svarbu, kad kiekvienas dalyvis savo darbais perteiktų tai, kas būdinga tik tam regionui.
Autoriai darbams rinkosi įvairias temas: tautinių kostiumų raštus ir ornamentus, gamtos motyvus, architektūrą. Kūrybinės stovyklos aplinka – Veprių miestelis ir tuo metu vykusi Sekminių šventė – atsispindėjo plenero autorių darbuose. Kiekvienas raižinys išreiškia kūrėjo individualumą.
Raižant linoleumą ar medžio lentelę, reikia perprasti šios technikos subtilybes, ilgai ir kantriai dirbti prie raižinio klišės, valandų valandas tobulinti kompoziciją, linijos plastiką, formų dermę, kruopščiai padengti dažais, atspausti ir tik tada išvysti savo kūrinį. Kartais gautas atspaudas, kaip ir nušlifuotas deimantas, gali nustebinti, gali pamatyti tai, ko visai net nesitikėjai“ – sakė D. Puodžiukienė
Visi darbai – ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas. Svarbiausia, kad kūryba suvienijo žmones, suteikė jiems džiugesio, malonių emocijų.
Džiaugiamės, kad negalia dalyviams netapo kliūtimi kuo daugiau sužinoti, išmokti, išbandyti ir nustebinti mus savo darbais.