Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) organizuota konferencija – diskusija „Universalus dizainas – realybė ar utopija“. Joje buvo pristatomas LŽNS ir užsienio šalių (Ispanijos, Anglijos, Estijos ir Latvijos) partnerių įgyvendintas projektas „Universal Design – Barrier Free Environments“, taip pat buvo kalbama apie aplinkos pritaikymo situaciją Lietuvoje.

Konferencijos metu buvo akcentuojama, jog universalaus dizaino sąvoka nėra sietina su specialiu pritaikymu, kadangi visiems patogios aplinkos nereikia dar papildomai pritaikyti įvairiems žmonių poreikiams. Universalus dizainas yra ne neįgaliųjų, bet visuomenės poreikis, nors Lietuvoje šio supratimo dažnai pritrūksta.

LŽNS kartu su partneriais įgyvendinto projekto „Universal Design – Barrier Free Environments“ tikslas buvo susipažinti su užsienio šalių aplinkos pritaikymo situacija ir perimti iš jų gerąją patirtį. Partneriai iš Ispanijos, Taragonos regiono pasakojo, jog jų vietos valdžia, siekdama užtikrinti neįgalių gyventojų patogumą, ne tik laikosi visoje šalyje galiojančių statybos įstatymų bet ir išsikėlė sau griežtesnius: dėmesys kreipiamas ne tik į lifto, nuovažo buvimą, bet ir į tai, ar šalia yra patogi automobilių stovėjimo aikštelė, ar patogiai įrengtos autobusų stotelės.

Išklausę pranešimus apie Lietuvos aplinkos pritaikymo situaciją, užsienio šalių partneriai skubėjo pasitikslinti, ar mūsų įstatymuose nėra numatyta prievolė naujus pastatus statyti jau pritaikytus, o rekonstruojamus patobulinti, padarant juos visiems prieinamus. Deja, nors atsakymas į iškeltą klausimą yra teigiamas, matyti, kad vien turėti tokį įstatymą Lietuvoje kol kas nepakanka.