Šių metų rugsėjo 18 d. Lietuvos neįgaliųjų draugija organizavo tarptautinę konferenciją „Galūnių protezų kompensavimas ir inovacijos“ . Daugiausia dėmesio konferencijoje buvo skirta naujausioms galūnių protezavimo tendencijos pasaulyje apžvelgti, dalijamasi Lietuvos ir užsienio patirtimi.
Švedijoje skiriant galūnių protezus atsižvelgiama į individualius asmens poreikius. Jei galūnių netekęs žmogus nori sportuoti, groti gitara ar turi kitą pomėgį, jam gali būti pagamintas individualus protezas. Sprendimą skirti individualią ortopedijos priemonę priima specialistų komanda, kuri vėliau ilgai dirba, kad padėtų žmogui maksimaliai išnaudoti protezo galimybes. – Švedijos patirtimi dalinosi Erebru universitetinės ligoninės profesorė Liselotte Hermansson. Aprūpinimo galūnių protezais tvarką Estijoje pristatęs ortopedas Stanislaff Haugasmägi, nurodė, kad net ir brangiausius, bioninius protezus, Estijos valstybė yra linkusi kompensuoti žmonėms, jei tik žmogus pateikia motyvuotą prašymą su galimybe prisidėti asmeniškai prie norime protezo nuo 5 iki 10 procentų nuo protezo sumos. Taip pat ortopedas atkreipė dėmesį, kad ne mažiau svarbu ir protezus gaminančių įmonių kontrolė, -Estijoje išduodamų protezų kokybę padeda užtikrinti speciali kontrolės komisija.
Kai aplinkinės šalys žengia inovatyvių sprendimų keliu, investuojant į žmogų, Lietuva, vis dar negali tuo pasigirti. Kaip nurodė ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos prezidentė, gydytoja reabilitologė Rūta Garšvienė, – labai svarbu peržiūrėti rankų protezų kompensavimo tvarką. Lietuvoje iki šiol kompensuojami tik estetinę funkciją atliekantys protezai, o daugelyje šalių jau prieinami mioelektriniai, su kuriais žmogus gali judinti rankos pirštus. Taip pat daugelyje šalių kompensuojami ir itin brangūs bioniniai rankų protezai. Rūta Garšvienė atkreipė dėmesį, kad būtina kelti ir ortopedijos paslaugas teikiančių įstaigų akreditavimo klausimą – paslaugas teikia daugiau nei 20 įmonių, bet jos ne visada atitinka klientų poreikius.
Kai kas sako, kad skirti kokybišką kojos protezą už kelis tūkst. eurų valstybei yra prabanga. Manau, kad toks požiūris turi keistis. Juk kuo geriau pavyks kompensuoti žmogaus negalią, tuo jis bus mažiau priklausomas nuo kitų, galės produktyviau dirbti, jau nekalbant apie psichologinę savijautą ir orumą. Turime vis garsiau kalbėti apie geresnę ortopedijos priemonių kokybę“, – sakė Lietuvos neįgaliųjų draugijos, kuri vienija daugiau nei 20 000 fizinę negalią turinčių žmonių, pirmininkas Ignas Mačiukas.
Galūnių protezams gaminti skiriama per 3 mln. eurų per metus. Kasmet išduodama apie 1,5 tūkst. galūnių protezų.
Konferencija organizuota įgyvendinant projektą Lietuvos neįgaliųjų draugijos institucinis stiprinimas, finansuojamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.