Jau ne vieni metai neįgaliųjų automobilių statymo vietos paklausios ne tik prie prekybos centrų. Dažnu atveju negalią turintis asmuo neturi galimybės pasistatyti savo automobilio į jam priklausančią automobilio stovėjimo vietą ir labiau lankomose vietose ar prie valstybinių įstaigų. Automobilius į negalią turintiems asmenims skirtą vietą dažnai stato nesąžiningi vairuotojai, nors aplink būną laisvų vietų, tačiau žmonėms būtinai reikia privažiuoti kuo arčiau durų.
Ženklą „Neįgalusis“ naudoti ir mašinas neįgaliųjų vietose statyti gali:
* Automobilius vairuojantys asmenys, kuriems nustatytas iki 30 proc. darbingumo ar didelių specialių poreikių lygis, arba jie turi neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę.
* Žmonės, vežantys asmenis, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo arba didelių specialiųjų poreikių, arba sunkus neįgalumo lygis.
* Socialinės globos įstaigos, kai joms priklausančiomis priemonėmis vežami neįgalieji.
* Techninės pagalbos neįgaliesiems centro ir skyrių darbuotojai, kai įstaigai priklausančiomis mašinomis yra teikiamos paslaugos neįgaliesiems.
Dokumentas, suteikiantis teisę naudoti ženklą, yra neįgaliojo pažymėjimas arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė, pateikiama kartu su neįgaliojo pažymėjimu.
Tačiau šių metų kovo 23 dieną, Seimo posėdyje buvo svarstomas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 26 straipsnio pataisos. Bendru sutarimu projektui, pagal kurį planuojama išplėsti sąrašą asmenų, galinčių statyti automobilį neįgaliųjų ženklu pažymėtose vietose, buvo pritarta.
Pataisos siūlo sudaryti teisinius pagrindus Vyriausybei nustatyti atvejus, kuriais tam tikrų kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimai būtų neprivalomi ne tik neįgaliesiems, bet ir kitiems socialiai ar fiziškai sunkesnėje situacijoje esantiems asmenims: nėščioms moterims, asmenims vieniems auginantiems vaikus (vaiką) iki 3 metų, taip pat dėl laikinos fizinės traumos laikinai nedarbingiems asmenims.
Tai kas yra planuojama yra pasityčiojimas iš negalią turinčių asmenų, kurie ir taip dažnai net ir turėdami automobilio statymo kortelę, neturi galimybės pasistatyti automobilio tam skirtoje vietoje, nes ji būna užimta. Tačiau jei Seimas pritars šio projekto pakeitimams, negalią turintiems asmenims taps nebeįmanoma pasistatyti automobilį į tam skirtą vietą. Automobilio stovėjimo vietos, pažymėtos ženklu neįgalusis pritaikytos negalią turintiems asmenims, ne dėl to, kad dažnu atveju jos yra arti įėjimo, bet jos yra platesnės. Asmuo turintis judėjimo negalią ir judantis vežimėlio pagalba turi galimybę plačiau atidaryti automobilio dureles ir patogiai išsiimti neįgaliojo vežimėlį, išlipti iš automobilio ir į jį patogiai įlipti.
Norime atkreipti dėmesį, kad asmenys, kurie dėl tam tikrų ligų, sunkiai judėdami ar sunkiau valdydami galūnes, turėdami raumenų atrofiją ar kitus sunkius sveikatos sutrikimus, neturi teisės gauti automobilio statymo kortelės ir pasinaudoti automobilio statymu neįgaliojo vietoje, nors jų sveikatos būklė yra sunki ir jiems tikrai praverstų galimybė arčiau pasistatyti automobilį.
Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, projektą plenariniame posėdyje numatoma svarstyti gegužės 23 dieną. Tikimės, kad negalią turinčių asmenų privilegija statyti automobilius į neįgaliųjų vietas bus išsaugota tik tiems, kam ji ir buvo kurta.
LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir 2002 m. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintos Kelių eismo taisyklės leidžia neįgaliesiems naudoti du jiems skirtus ir tam tikrų lengvatų kelių eisme suteikiančius dokumentus – tai neįgalių asmenų automobilio statymo kortelė ir skiriamasis ženklas „Neįgalusis”. Pasiaiškinkime, kokias lengvatas neįgaliesiems šie dokumentai suteikia, kas juos gali naudoti, kokia šių dokumentų įsigijimo ir naudojimo tvarka.
Kelių eismo taisyklių 188 punktas (toliau – p.) nustato, kad vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis” arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, leidžiama:
1) stovėti ilgiau, negu leidžiama, vietose, kur stovėjimo laikas apribotas atitinkamais kelio ženklais;
2) sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama”, „Stovėti draudžiama” galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto 1.4 ar 1.9 ženklinimo linijomis.
Stovėjimo vieta, kurioje gali stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Neįgalusis” arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, žymima ant kelio pavaizduotu neįgaliojo su vežimėliu simboliu.
Ženklas „Neįgalusis” suteikia dar dvi papildomas lengvatas, kurių nesuteikia neįgaliojo automobilio statymo kortelė. Kelių eismo taisyklių 157 p. nustatyta, kad greta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis” pažymėtų transporto priemonių savąją transporto priemonę vairuotojas privalo pastatyti taip, kad netrukdytų įlipti (išlipti) neįgaliesiems. O 187 p. numato, kad vairuotojui, vairuojančiam transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis”, leidžiama įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas” ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas”.
Neįgalių asmenų automobilio statymo kortelė turi ir kai kurių pranašumų lyginant su ženklu „Neįgalusis”. Visų pirma, naudojant šią kortelę, nebūtina su savimi turėti neįgaliojo pažymėjimo, be to, ši kortelė, skirtingai nei ženklas „Neįgalusis”, gali būti naudojama ne tik Lietuvoje, o ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Neįgalaus asmens automobilio statymo korteles išduoda Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) teritoriniai skyriai. Regėjimo neįgaliesiems – NDNT Kauno V teritorinis skyrius, adresas: Savanorių pr. 369, LT-49427 Kaunas, tel. 8-37 401449. Kreipiantis dėl šios kortelės reikia pateikti laisvos formos prašymą, prie kurio turi būti pridėta viena 3×4 cm dydžio nuotrauka ir neįgaliojo pažymėjimo kopija. Jei prašymą pateikia neįgalusis, kuris pats vairuoja transporto priemonę, tai prie prašymo reikia dar pridėti ir jo vairuotojo pažymėjimo kopiją. Jeigu dėl kortelės kreipiasi pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam specialieji poreikiai nustatyti iki 2010 m. liepos 1 d., jis prie prašymo dar turi pridėti specialiojo poreikio nustatymo pažymos kopiją.
NDNT teritorinis skyrius neįgalaus asmens automobilio statymo kortelę privalo išduoti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo su visais reikalingais priedais pateikimo dienos. Kortelę pametus ar kitaip praradus, NDNT išduoda jos dublikatą, o apie pamestos kortelės negaliojimą skelbia interneto svetainėje www.ndnt.lt. Pasibaigus kortelės galiojimo terminui, NDNT ją pakeičia nauja.
Skiriamųjų ženklų „Neįgalusis” NDNT neišduoda. Jie įsigyjami prekybos įmonėse. Dažniausiai jais prekiauja kanceliarinių prekių parduotuvės. Naudojant ženklą „Neįgalusis” būtina su savimi turėti neįgaliojo pažymėjimą. Kai šį ženklą naudoja socialinės globos įstaigos, jos privalo turėti šių įstaigų vadovų pasirašytą pažymą, kurioje nurodoma, kad jiems priklausančiomis transporto priemonėmis yra teikiamos transporto paslaugos neįgaliesiems.
Skiriamuoju ženklu „Neįgalusis” turi būti paženklintas automobilio priekis ir galas. Ženklas yra mėlynas kvadratas su baltais apvadais ir baltu kelio ženklo „Neįgalusis” simboliu, t.y. žmogumi neįgaliojo vežimėlyje. Kvadrato kraštinės ilgis 10 cm, balto apvado plotis – 1 cm.
Neįgaliojo asmens automobilio statymo kortelė turi būti padedama automobilio priekyje taip, kad ji būtų gerai matoma patikrinimo metu. Kortelė yra šviesiai mėlynos spalvos, neįgaliojo vežimėlio simbolis – baltos spalvos tamsiai mėlyname fone. Kortelės matmenys: 148 mm x 106 mm, neįgaliojo vežimėlio simbolio dydis – 60 mm x 60 mm.
Atsakomybę už automobilio pastatymą tokioje vietoje, kurioje gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis” arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, nustato Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124-1 str. 4 d. Nustatyta, kad už tai vairuotojai gali būti baudžiami nuo 100 iki 300 Lt. Be to, policijos pareigūnai turi teisę tokią transporto priemonę iš šios vietos priverstinai nuvežti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Kiek automobilių statymo aikštelėse turi būti įrengta neįgaliesiems skirtų automobilių statymo vietų ir kaip jos turi būti pritaikytos neįgaliųjų poreikiams, nustato 2001 m. birželio 14 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 317 „Dėl STR317 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms patvirtinimo” (skelbta „Valstybės žiniose”, 2001 birželio 22 d., Nr. 53, publikacijos Nr. 1898). Pavyzdžiui, šiuo įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento 46 p. nustatyta, kad visų tipų automobilių saugyklose neįgaliesiems turi būti skirta:
– 1 vieta, kai aikštelėje yra iki 15 vietų;
– 2 vietos, kai aikštelėje yra 16-50 vietų;
– 4 proc. vietų, kai aikštelėje yra daugiau kaip 50 vietų.
Prie gydymo įstaigų esančiose aikštelėse neįgaliesiems pritaikytų vietų turi būti 10 proc., bet visais atvejais ne mažiau kaip viena vieta.