LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ruošiant bandomąjį projektą dėl asmeninio asistento pagalbos Lietuvoje įteisinimo, neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų atstovai vis garsiau diskutuoja apie asmeninio asistento sąvoką ir kaip šios pagalbos neįgaliesiems teikimas turėtų būti reglamentuojamas. Viena didžiausių asmenų su fizine negalia interesus atstovaujančių NVO – Lietuvos neįgaliųjų draugija – rytoj, lapkričio 23 d., organizuoja konferenciją, kurioje dalyvaus LR SADM bei Neįgaliųjų reikalų departamento atstovai, taip pat skirtingų negalių asmenis vienijančių nevyriausybinių organizacijų nariai iš visos Lietuvos.
„Konferencijos metu tikimės išgryninti bendrą neįgaliųjų NVO poziciją apie asmeninio asistento pagalbą Lietuvoje. Šiuo metu asmeninio asistento paslaugos neįgaliesiems teikiamos savivaldybėse įgyvendinamuose projektuose, kuriuos vykdo mūsų ir kitų organizacijų asocijuoti nariai. Dabartinė paslauga dažniausiai apima neįgalaus asmens pavėžėjimą, kitaip tariant, transporto paslaugų teikimą. Kad esamas asmeninio asistento paslaugų turinys tikrai nėra nė arti to, kas laikoma asmeniniu asistentu kitose Europos šalyse, pripažįstame visi, nes neįgaliųjų poreikiai yra kur kas didesni. Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakingoms institucijoms rengia teisės aktus dėl asmeninio asistento pagalbos įteisinimo Lietuvoje, tačiau mums, tikiu, kad ir kitiems kolegoms, kyla begalė klausimų, kaip ši sistema veiks. Būtent todėl ir siekiame sukviesti valdžios atstovus bei kitus NVO partnerius kartu padiskutuoti ir pasidalyti savo įžvalgomis“ – konferencijos idėją komentavo Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko.
Neįgalieji – asmeninių asistentų darbdaviai?
Asmeninio asistento pagalba užsienyje dažniausiai teikiama sudarant sąlygas pačiam neįgaliajam apsispręsti dėl šios pagalbos teikėjo, jo paslaugų pobūdžio ir periodiškumo. Kitaip tariant, neįgalieji yra tapę savotiškais asmeninių asistentų darbdaviais. Štai Belgijoje dar 2000 m. įdiegta sistema, kuomet pinigai asmeninio asistento paslaugoms apmokėti skiriami tiesiogiai neįgaliajam, kuris vėliau pats samdo darbuotoją – asmeninį asistentą ir kontroliuoja atlygį jam. Tokiu būdu neįgalieji įgyja ne pasyvaus lengvatų gavėjo, bet aktyvaus visuomenės nario, mokesčių mokėtojo ir lygiaverčio darbdavio statusą, o asmeninių asistentų darbo sąlygos tampa aiškios ir įstatymiškai reglamentuotos.
„Lietuvoje dar tik žengiame pirmuosius žingsnius kokybiškos asmeninio asistento pagalbos link. Kitose šalyse funkcionuoja įvairūs asmeninio asistento pagalbos modeliai, tačiau visus juos vienija siekis suteikti kuo daugiau savarankiškumo neįgaliam žmogui. Žinoma, kad mūsų šalyje turi būti sukurtas konkretus ir mūsų socialinę situaciją atitinkantis modelis. Tačiau norime, kad būtų atsižvelgta į skirtingų negalių poreikius ir sieksime, kad mūsų ir partnerių pasiūlymai būtų išgirsti valdžios atstovų. Didžiausias laimėjimas neįgaliesiems būtų skaidri, aiškiai ir efektyviai veikianti asmeninio asistento pagalbos sistema Lietuvoje“ – kalbėjo J. Ivančenko.
Konferencija apie asmeninio asistento pagalbos neįgaliesiems teikimą vyks Vilniuje, viešbutyje Comfort Hotel LT. Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas“, finansuojamą LR SADM lėšomis.