Neįgalieji sudaro visuomenės asmenų grupę, priklausančią socialinei atskirčiai. Jiems reikalinga kompleksinė socialinė parama, kuria siekiama sudaryti būtiniausias sąlygas sėkmingai integracijai į visuomenę. Tačiau neįgalieji yra pasmerkti socialiniai atskirčiai, jie apsiriboja ar yra apribojami minimaliu išsilavinimu, iškritimu iš darbo rinkos ir atsiduria uždarame rate. Pažymėtina, jog esant sudėtingai ekonominei situacijai, didėjant konkurencijai, kai turima kvalifikacija tampa pagrindine išlikimo darbo rinkoje sąlyga, žmonėms su negalia iškyla dar opesnė profesinių įgūdžių atkūrimo, įgijimo bei integracijos į darbo rinką problema. Norintiesiems įsidarbinti reikia papildomos profesinės reabilitacijos ir mokymo.
Lietuvos neįgaliųjų draugija įgyvendindama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Dėl nevyriausybinių organizacijų, dirbančių lygių galimybių ir nediskriminavimo skatinimo srityje“ organizavo 4 seminarus-diskusijas skirtinguose Lietuvos miestuose neįgaliųjų draugijos nariams.
Projekto tikslas buvo supažindinti žmones su diskriminacija, jos apraiškomis, kaip ją atpažinti ir kur kreiptis nukentėjus, paskatinti žmones nebetylėti. Lietuvos neįgaliųjų draugijos teisininkė Evelina Kelmelienė projektą vertina kaip sėkmingą, visi dalyviai aktyviai dalyvavo paskaitose, ne tik išsakė savo nuomone vienu ar kitu pavyzdžiu, bet ir patys kėlė problemas, kartu ieškodami sprendimų, o gautą naudą žmones įvertino savo padėkomis ir geru žodžiu. Po seminarų dalyviai išeidavo nešini ne tik žinių, bet ir įgiję drąsos nebenutylėti diskriminacijos bei paskatinti ir kitus viešai prabilti apie patiriama neteisybę.
Seminarų metu buvo diskutuojama apie antidiskriminacinę politiką, kuri vykdoma remiantis įvairaus lygmens teisiniais dokumentais: nediskriminavimo principas įtvirtintas ES teisiniuose dokumentuose, taip pat nacionaliniuose šalių narių teisės aktuose. Lietuva, būdama ES nare, privalo įtraukti ES teisės aktus į savo nacionalinę teisinę sistemą ir užtikrinti jų įgyvendinimą.
Svarbiausiu lygias galimybes ir nediskriminavimą užtikrinančiu įstatymu nacionalinėje teisėje laikomas 2003 m. lapkričio 18 d. priimtas LR lygių galimybių įstatymas (Valstybės žinios. 2003. Nr. 114-5115). Minėtu įstatymu draudžiama įvairi tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės, etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų.
Šiais laikais yra pakankamai daug informacijos, ją nesunkiai galima rasti internete. Vyresnio amžiaus žmonės dar ne taip aktyviai naudoja šiuolaikines kompiuterines technologijas, jie pasimeta tarp informacijos gausos. Šioje vietoje puikiu tarpininku tampa nevyriausybinės organizacijos, kurios žino savo narių poreikius, problemas. Kadangi organizacija turi aiškią tikslinę grupę, jie visas savo pastangas nukreipia į jų poreikių tenkinimą. Ir pačiam žmogui yra lengviau spręsti savo problemas, kai jis turi palaikymą.
Tam, kad žmonės su negalia drąsiau gintų savo teises, nesileistų diskriminuojami, reikia organizuoti šviečiamuosius susitikimus, diskusijas, dalintis gerąja patirtimi. Taip pat nevyriausybinės organizacijos turi vesti dialogą su darbdaviais bei visuomene, formuoti jų teigiamą požiūrį į negalią turinti žmogų.
